Jump to content


Photo

Skżrslan um unglingana ķ Breišavķk


  • Please log in to reply
No replies to this topic

#1 Ekard

Ekard

    Męltur

  • Óvirkir notendur
  • 79 posts

Posted 23 February 2008 - 09:42

Var aš lesa yfir skżrsluna og sé ekki betur en aš nśna verši aš setja nż lög um miskabętur fyrir Breišavķkurkrakkana. Ętli žaš taki langan tķma?



http://www.forsaetis...vik_skyrsla.pdf

http://www.stjr.is/

Til aš leggja grunn aš mati
nefndarinnar į žvķ hvort gera ętti slķka tillögu, og žį ķ hvaša formi, fór nefndin fram į
žaš aš Višar Mįr ritaši įlitsgerš, žar sem tekin yrši afstaša til eftirfarandi atriša, eins
og kostur vęri.

1. Kemur til greina, og žį aš uppfylltum hvaša skilyršum, aš mašur, sem
var vistašur sem barn į vist- eša mešferšarheimili į vegum rķkisins į įrunum
1952-1979, į grundvelli įkvęša ķ lögum og reglugeršum um barnaverndarmįl,
eigi skašabótarétt į hendur rķkinu, einkum til greišslu miskabóta, žegar:
a. sżnt žykir aš įkvaršanir stjórnvalda rķkis, sem fališ var samkvęmt lögum
og reglugeršum um barnaverndarmįl aš taka įkvaršanir um vistun barna į visteša
mešferšarheimilinu gegn vilja foreldris, hafi veriš ólögmętar.
2. Kemur til greina, og žį aš uppfylltum hvaša skilyršum, aš mašur, sem
var vistašur sem barn į vist- eša mešferšarheimili į vegum rķkisins į įrunum
1952-1979, į grundvelli įkvęša ķ lögum og reglugeršum um barnaverndarmįl,
eigi skašabótarétt į hendur rķkinu, einkum til greišslu miskabóta, žegar:
a. sżnt žykir aš hann hafi į vistunartķma oršiš meš reglubundnum hętti fyrir
lķkamlegu eša kynferšislegu ofbeldi ķ merkingu refsilaga af hįlfu annarra vistmanna,
sakhęfra eša ósakhęfra, og aš sżnt žyki aš starfsmenn rķkisins į viškomandi
vistheimili hafi ķ störfum sķnum sżnt almennt eša stórfellt gįleysi vegna
skorts į žvķ aš rękja umönnunar- og eftirlitsskyldur ķ samskiptum vistmanna?
b. sżnt žykir aš hann hafi į vistunartķma oršiš meš reglubundnum hętti fyrir
lķkamlegu eša kynferšislegu ofbeldi ķ merkingu refsilaga af hįlfu starfsmanna
rķkisins į viškomandi vistheimili?
3. Ef svör viš 1. og/eša 2. liš eru jįtandi, er žess óskaš, aš žś leggir mat į žį
valkosti, sem til greina koma, um leišir sem fęrar eru eša kynnu aš vera fyrir
stjórnvöld, eftir atvikum meš aškomu Alžingis, til aš leggja mat į og įkvarša
greišslu miskabóta til žeirra einstaklinga, aš hluta eša ķ heild, sem vistašir voru į
Breišavķkurheimilinu į įrunum 1952-1979.





Leišir til aš bęta tjón
Loks er, ef svör viš 1. og/eša 2. liš eru jįtandi, óskaš eftir aš ég leggi mat į žį
valkosti, sem til greina koma, um leišir sem fęrar eru eša kynnu aš vera fyrir
stjórnvöld, eftir atvikum meš aškomu Alžingis, til aš leggja mat į og įkvarša
greišslu miskabóta til žeirra einstaklinga, aš hluta eša ķ heild, sem vistašir voru į
Breišavķkurheimilinu į įrunum 1952 – 1979.
Eins og fyrr greinir tel ég aš stofnast hafi skašabótaskylda į tjóni, sem börn er
vistuš voru į Breišavķkurheimilinu į tilgreindu tķmabili, hafa oršiš fyrir. Ef beitt
yrši almennum reglum skašabótaréttar žarf tjónžolinn aš sanna, aš hann hafi ķ
raun oršiš fyrir tjóni og af hvaša hįttsemi žaš hafi stafaš, svo og aš žaš séu
orsakatengsl milli žeirrar hįttsemi og tjónsins. Jafnvel žótt sś sönnun tękist, er
ljóst aš mišaš viš reglur um fyrningu skašabótakrafna vęri krafa tjónžolans į
hendur ķslenzka rķkinu fyrnd.
Greišslur ķslenzka rķkisins į skašabótum ķ žeim tilvikum, sem vistmenn į Breišavķk
telja sig hafa oršiš fyrir tjóni vegna annarra vistmanna eša starfsmanna og
žetta tjón hafi veriš skašabótaskylt, žegar žvķ var valdiš, yršu samkvęmt framansögšu
umfram skyldu.
Žaš er ekki einsdęmi, einkum į sķšari įrum, aš rķkiš taki um žaš įkvöršun aš
bęta tiltekin tjón, žótt ekki sé um skyldu til žess aš ręša. Mį sem dęmi nefna lög
um greišslu rķkissjóšs į bótum til žolenda afbrota, nr. 69/1995, en meš žeim tekur
rķkissjóšur į sig greišslu skašabóta vegna tjóns, sem valdiš er meš hįttsemi, sem
felur ķ sér brot į almennum hegningarlögum, nr. 19/1940. Bótafjįrhęšir ķ lögunum
eru takmarkašar, sbr. 2. mgr. 7. gr. žeirra, žar sem hįmark bóta fyrir žaš sem
nefnt er lķkamstjón er kr. 2.500.000 og hįmark bóta fyrir miska (skv. 26. gr.
skašabótalaga, nr. 50/1993) er kr. 600.000. Helztu rökin fyrir setningu laganna eru
žau, aš ešlilegt sé aš rķkiš tryggi tjónžolum lįgmarksbętur ķ slķkum tilvikum žar
sem ętla mį aš tjónvaldar (hinir skašabótaskyldu) séu ķ flestum tilvikum ekki
borgunarmenn fyrir skašabótunum. Ķ lögunum eru įkvęši um endurkröfurétt
rķkisins į hendur žeim, sem tjóni hefur valdiš. Einnig mį nefna lög um sjśklingatryggingu,
nr. 111/2000, en ķ žeim tekur ķslenzka rķkiš į sig greišslu skašabóta
vegna lķkamstjóns sjśklinga, sem žeir verša fyrir af völdum heilbrigšisstarfsmanna
ķ žjónustu rķkisins. Įbyrgšin er hlutlęg samkvęmt lögunum, en hśn er žó
takmörkuš viš tjón, sem verša meš tilteknum hętti. Fjįrhęš skašabóta samkvęmt
lögunum er takmörkuš, en hękkar ķ janśar įr hvert til samręmis viš hękkun
neyzluvķsitölu. Fjįrhęšin er frį janśar 2007 kr. 6.600.000.
Lög nr. 69/1995 og lög nr. 111/2000 eru seinni tķma fyrirbrigši į Ķslandi. Žess ber
žó aš geta aš į grundvelli laga um almannatryggingar og laga um félagslega
ašstoš stendur rķkiš straum af kostnaši viš verulegan hluta žeirra bóta, sem einstaklingar eiga kost į vegna lķkamstjóns er leišir af slysum eša sjśkdómum,
einkum ķ tilvikum žar sem ekki er um skašabótaskyldu aš ręša. Jafnframt skal
minnt į, aš žótt lög um greišslu rķkissjóšs į bótum til žolenda afbrota, nr.
69/1995, hafi ekki veriš sett į Ķslandi fyrr en 1995, hófust umręšur į vettvangi
Evrópurįšsins um aš slķk löggjöf vęri žżšingarmikil žegar um 1970. Žį voru ķ
żmsum löndum Evrópu ķ gildi lög um žetta efni. Sambęrileg lög voru sett ķ
Danmörku 26. maķ 1976, ž.e. lög nr. 277 frį žvķ įri.
Ef ķslenzka rķkiš, umfram skyldu, hyggst bęta žeim, sem oršiš hafa fyrir tjóni
vegna dvalar į vistheimilinu Breišavķk skašabętur er lķklegt aš tvęr meginleišir
kęmu til greina.
Annars vegar aš leysa śr hverju mįli fyrir sig į grundvelli krafna tjónžola. Ķ žvķ
tilviki yrši rķkiš aš taka afstöšu til žess, hvort žaš vill bera fyrir sig fyrningu
kröfunnar. Taka žyrfti afstöšu til žess hverju sinni, hvort sannaš sé, eša leiddar
lķkur aš, ef létta į tjónžola sönnunarbyrši, aš vistmašur hafi oršiš fyrir tjóni. Meta
žyrfti umfang tjóns, hvort žaš sé fjįrhagslegt tjón eša ófjįrhagslegt (miski) og
hvernig ętti aš bęta žaš. Žį žarf aš taka afstöšu til žess, hvort bęta į bęši
tķmabundiš tjón og varanlegt, eša ašeins hiš sķšarnefnda. Žessi leiš myndi žvķ
byggjast į kröfugerš hvers og eins af vistmönnunum, sem teldi sig hafa oršiš fyrir
tjóni, og ķ samręmi viš almennar reglur myndi ķslenzka rķkiš meta žaš ķ hverju
tilviki fyrir sig, hvort žaš ber fyrir sig fyrningu og skort į sönnun og hvaša
fjįrhęš veršur lögš til grundvallar. Um einstaklingsbundna śrlausn hvers mįls
vęri aš ręša eftir umfangi žess og alvarleika.
Hins vegar mį hugsa sér leiš sem felst ķ žvķ aš sett yršu lög, er heimilušu aš
greiddar yršu bętur til žeirra, sem oršiš hefšu fyrir tjóni af völdum annarra
vistmanna eša starfsmanna į mešan į dvöl žeirra į vistheimilinu Breišavķk stóš.
Naušsynlegt yrši, aš setja almennar reglur um skilyrši til bóta og almennar reglur
um ašferš eša višmišanir viš įkvöršun į fjįrhęš bótanna. Setja žyrfti almennar
reglur um hvort bętt yrši bęši tķmabundiš og varanlegt tjón, eša einungis hiš
sķšarnefnda. Taka yrši af skariš um žaš, hvers konar bętur vęri um aš ręša, ž.e.
hvort leitast eigi viš aš meta og bęta fjįrtjón vistmanna, eša hvort greiša eigi
bętur vegna miska. Einnig mį hugsa sér aš bętur yršu įkvešnar sem mešalhófsbętur,
sem ķ sjįlfu sér gętu bęši tekiš til miska og fjįrtjóns. Mešalhófsbętur
eru ekki įkvešnar eftir reglum skašabótaréttar, heldur eru sanngirnisbętur,
įkvešnar eins fyrir alla eša eftir einföldum męlikvöršum, t.d. vistunartķma į
Breišavķk, svo dęmi sé tekiš. Meginatrišiš er, ef žessi leiš yrši valin, aš setja
almennar gegnsęjar reglur um skilyrši til skašabóta og hvernig fjįrhęš žeirra yrši
įkvöršuš.






0 user(s) are reading this topic

0 members, 0 guests, 0 anonymous users